Kamuza - Sielos atspindys

Kamuza Potolog rec. Ačiū Rob už suvedimą Maišiaga 2016. Anksciau bijojau savo veido balso ir charakterio , Dabar jau tai stiprybe ir brangesnio nieko neturiu , Pamenu , kai sunku , pamenu , ju stiprybe , Dabar ir pats jauciu galiu isgelbeti givybe . Is kur tos jegos , kurios aplanko ir paleidzia , Zinai sioje planetoj yra daxuja dviveidziu . Zinai sita planeta - tai visu bendri namai , Dekui uz atviruma , ir uz tai kad supratai . As tapau tuo , kuo nutapiau save vaikystei , Ir tas nenoras mokytis nebuvo noru klysti. O tas noras uzaugt , nebuvo noru senti , Sakyk koks jausmas , matyt pasauli kai tu krenti ? Mano krastas mane nuvyle dar karta , Nors kamuza apie ji dazniausiai ir tebarsto . Mano krastas , mane isdave kiemai , Mane isdave pazadai , mane isdave jausmai . Dalinu pazadus , poto juos surenku atgal , Baisu nuvilti save , mastau isplaukti gal , Gal , nebuvo pointo net pradet bendraut, Bet , zinai , rasyti pointo buvo daug , Sis kelias ilgas ir mes nematom galo mylimo , Zinai myliu kalbet , bet labiau tai myliu tyluma. Kylu , neprates kilti save stebinu , Sildau sirdis , kol kiti sirdis tik degina , Ale gera chia shitoj zhemelej buti tarp vagiu , Bunant vergu tarp ju , kojom dar pajudinu , Kol klubuose smagu dauzhyt vienas kitam per subine , Bandysime pakeist shita pasauli purvina. Mano krastas mane nuvyle dar karta , Nors kamuza apie ji dazniausiai ir tebarsto . Mano krastas , mane isdave kiemai , Mane isdave pazadai , mane isdave jausmai .