Nimfix - Mes Čia Tam

MP3: https://ufile.io/4x8lz Žodžiai: Ten kur tylus milžinkapiai stovi Griovė priešai pilis medines Tvirtesnių čia nebuvo tvirtovių Už lietuvių plačias krūtines Įdainavo nepaprasta drąsą Motinėlės lopšinė graudi Ir pilėnų ugnis neužgeso Dega Margirio ainių širdį (P.Širvys) Šitie žodžiai smeigs melą kiaurai Bankų pasauli, mes paskutiniai dinozaurai Kas amžina - gyva ir to mirtis nežudė Kas liks iš tavo peržiūrų, kai ištrins Youtube? Apsižiūrėk kokiam pasauli gyveni Vieni pozityvus, o kiti pykčio kupini Kur ta harmonija, kur tas per vidury Ieškai to senai, bet surasti negali Gal, kad,per dažnai su taure rankoj Gal todėl vienas ir niekas neaplanko O jeigu taip, tai kodėl paklausk taip Juk tu čia kūrėjas, gali savo likimą perkreipt Šaukis ką nori, vistiek sugrįšį į save Lai šaukias tie, kas tiesos neragavę Mes į krantą, išsimetę gintarai Išsiblaškę pasauli, lietuviški beržai O tu dar viena naktį sėdi, stiklinėm akim raminamaisiais, bandai nusiramint Nuėjai tiek, kad ir jie nebepadeda Nebeliko teorijos, tik gryna praktika Truputi kitaip, negu suole žadėjo Jie patys, tuo ka sakė, niekad netikėjo Taip ir meluojam, vieni kitiems už algą Į akis šypsomės, o už akių kalbam Sakyk man, kur aklas gali nuvest? Tave išmokė,kaip galvot, jaust, švest Taip nuo vaikystės, tau sudėliotas meniu Taip ir keliaujam, visi vienodu maršrutu Taip ir gyvenimai, kaip sekundė prasprūsta Žinau, kad klausi saves, ko čia trūksta Klausyk, meluok man bet ne sau Žinau ką jauti, nes tavim jau buvau Mes čia tam, kad kreiva kelią ištiestume Mes čia tam, kad tamsią naktį nušviestume Mes čia tam, kad vėl prie laužo susėstume Mes čia tam kad, mes čia tam Mes čia tam, kad vėl augtų gėlės Kad vaikai žinotų, tėvai su saule gulė ir kėlės Gražiausios pasakėlės, jų prasmės neišversit Naikinkit mišką, pamiršt nepriversit Kas mes ir kokia jėga mumyse teka Lai nuo mūsų darbų, jų dangoraižiai dreba O jie rėkia, mes apvaldėm technologijas Na ir kas kvaily, tu savo, sielą, apnuodijęs Ach, pamiršau, kad tu besielis Mane mokė gamta, tave mokykloj vadovėlis Vėliau tik supratau, kodėl iš jos bėgau Kad likčiau žmogum, kad daryčiau, tai ką mėgau Jūs nemokėt, jūs gąsdinot ir teisėt Kreivas pasauli, tu manęs nepakeisi Įsidėmėk, tas mano rudas akis Jos smeigs kiaurai tave, kol užgęs širdis Mes čia tam, kad kreiva kelią ištiestume Mes čia tam, kad tamsią naktį nušviestume Mes čia tam, kad vėl prie laužo susėstume Mes čia tam kad, mes čia tam Šnekėk garsiau, kad tave išvyščiau Akis likit budrios ir primerktos, kad nepaklyščiau Šitam pasauli, išdabintam daiktų,odos spalvų Kiek kraujo bergždžiai, pralietą dėl jų Kiek sapnų, kurie šmėklom pavirto Kiek svajonių dužo veltui ir neatsipirko Kalbos liežuvio girto, imė viršų kiek kartų? Kad nuvers kalnus, savo juodu darbu Klausai manęs ir vėl tenka iš gėdos rausti Statykis laivą bratka, ne kalkis plaustą Paskaitą glausta, dėstau dar vieną kartą Pažink save, pamiršęs savo pavardę ir vardą Kas liks iš upės, kai ji sugrįš atgal į jūrą Kas liks iš žmogaus, kai siela paliks kūną Ar kėlei, tokį klausimą bent vieną karta Ai tau nėra laiko, tau gi keliaut i darbą Nuleisk galvą ir skęsk savuose vaizduose Kaip džiūgauja šeimyna, paskoliniuose namuose Gal pavargai, tablėtę ar kavos? Neleisim mirt iš kart, kas paskolą paduos Tėvelis peržegnos, kad netektų kentėt Tik būk doras krikščionis, nepamiršk šimtinės įdėt Ką čia šneku, šimtinės juk mažai Ar žinai vaikeli, kiek kainuoja ąžuoliniai suolai