Štuthofo koncentracijos stovykla. Holokaustas

Štuthofo koncentracijos stovykla – nacių koncentracijos stovykla, pastatyta nuošalioje, šlapioje ir miškingoje vietovėje, šalia mažo miestelio Štutovo, 34 km į rytus nuo Gdansko miesto. Šimtai pavergtų kalinių (daugiausiai žydų) specializuotuose būriuose pastatė barakus, kurie buvo naudojami naujai koncentracijos stovyklai. Štuthofo koncentracijos stovykla buvo pirmoji koncentracijos stovykla, pastatyta už Vokietijos teritorijos ribų, kuri veikė nuo 1939 m. rugsėjo 2 d. ir buvo paskutinė koncentracijos stovykla, kurią 1945 m. gegužės 9 d. išlaisvino sąjungininkų pajėgos. Iš 110 000 ištremtų kalinių net 85 000 aukų mirė šioje koncentracijos stovykloje. 1943 m. kovo 23 d. 46 suimti lietuviai jau pasiekė Štuthofą. Tarp žinomiausių Štuthofo kalinių buvo rašytojas Balys Sruoga, Mykolas Pečeliūnas, Jonas Pajaujis, daugelis kitų žinomų, šviesių Lietuvos žmonių. Iš viso Štuthofe ir 40 jo filialų kalėjo apie 120 000 žmonių ir manoma, kad apie 80 000 kalinių žuvo. Štuthofo koncentracijos stovykloje kentėjo 28 pasaulio valstybių gyventojai. Štuthofe kalėjo 4000 Lietuvos gyventojų. Rytų frontui artėjant prie Štuthofo, nacių valdžia ėmė galvoti apie šios koncentracijos stovyklos evakuaciją. Prasidėjo alinanti evakuacija pėsčiomis, vėliau praminta mirties žygiu. Kaliniai prastais keliais, kamuojami šalčio, alkio, troškulio ir nuovargio, kasdien buvo varomi po keliasdešimt kilometrų. Nebepajėgiančiuosius eiti toliau esesininkai nušaudavo vietoje. Panaudoti fragmentai iš filmo "Dievų miškas" Istorinės nuotraukos iš Štuthofo muziejaus. Galite prisidėti prie tokių video kūrimo https://contribee.com/tomasambro Keliauju savarankiškai ir dažniausiai vienas. Pats planuoju savo keliones, stengiuosi keliauti traukiniais.