ŽUVĖDROS KLYKSMAS/Žodžiai:Miroslav Božičko

ŽUVĖDROS KLYKSMAS Žiūrėdama į žuvėdras, Aš sėdžiu dabar ir liūdžiu. Kodėl Dievas, kurdamas žmogų, Nedavė žmogui sparnų. Neleido jisai man sklandyti, Neleido skraidyt virš bangų. Daugiau nei žuvėdros noriu matyti, Svajot galimybę turiu. Žiūrėdama į žuvėdras, Aš sėdžiu dabar ir liūdžiu. Kodėl Dievas, kurdamas žmogų, Nedavė žmogui sparnų. Dangus toks šviesus ir toks giedras, Matau virš savęs ir virš jūros, Sklandančias baltas žuvėdras. Džiaugiuosi už jas – pati paniurus. Žiūrėdama į žuvėdras, Aš sėdžiu dabar ir liūdžiu. Kodėl Dievas, kurdamas žmogų, Nedavė žmogui sparnų. Žuvėdros klyksmas – šaukimas, Šaukimas skristi kartu. Bet man tai nėra duota, Man Dievas pagailo sparnų. Žiūrėdama į žuvėdras, Aš sėdžiu dabar ir liūdžiu. Kodėl Dievas, kurdamas žmogų, Nedavė žmogui sparnų. Jūroje bangos galingos, Kaip jas iš aukštai pamatyti? Žuvėdros naktį neskraido, Oman visad noras skraidyti. Žiūrėdama į žuvėdras, Aš sėdžiu dabar ir liūdžiu. Kodėl Dievas, kurdamas žmogų, Nedavė žmogui sparnų. Gegužė 2026