Dėkui gi dėkui, Jėzau maloningas

https://kantickos.lt/song/dekui-gi-dekui/ https://archyvas.llti.lt/irasai/index.php?... DĖKUI GI DĖKUI, Jėzau maloningas, Liesiu iš džiaugsmo ašaras graudingas, Kad mane griešną priėmęs už sūnų, Davei Švenčiausią savo Kraują, Kūną. Kaip Tav’ priimti, Tėve mano brangus, Neapim’ Tavęs ir žemė, ir dangus: Tu, kurs pripildai Savim visą svietą, Griešninko širdyj’ aprinkai Sau vietą! Ką gi Tau duosiu aš iš šalies savo, Už visas loskas ir dovanas Tavo? Neturiu nieko, tiktai norą liuosą, Piktan krypstantį – jį Tau atiduosiu. Turiu tik širdį pripildytą niekais, Turiu saužinę apsunkintą griekais, Turiu ir dūšią paskendusią kūne, Kaip bjauriam svieto pageidimų liūne. Kaltybes mano Tu pats dovanojai, Bjaurybes mano krauju apmazgojai Nors visi taškai pekliški išnyko, Bet pageidimai ir silpnybė liko. Kur juos padėsiu – griauž’ mane nedori! Tau gi at’duodu – valdyk, kaip Sau nori! Aš Tav’ klausysiu, kaip tarnas žemiausis, Nieko nedirbsiu Tavęs nesiklausęs. Valdyk pajautas ir širdį sutrintą, Pripildyk džiaugsmu, kad Tave garbintų, Ir neb’eik niekur iš šitų namelių: Būk dūšiai syla – spinduliais vesk keliu. Aš Tav’ klausysiu lenkdam’s nužemintai, Klausysiu rodos balso Tavo švento: Pildysiu ūmai, ką širdin įdėsi, Žinodams, kad Tu šalyj’ man stovėsi. AMEN.