"Oi gražus gražus"

Liaudies giesmė pagal kun. Antano Vienažindžio (1841-1892 ) eiles Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas "Angelėliai (Rojus), 1909 m. Oi gražus, gražus tolimasis dangus, Ar priimsi mane ten, Dievuliau brangus? Ar priimsi mane, mieliausias Tėveli, Mane, menką dulkę, vargdienį žmogelį? Ar priimsi mane į dangišką rūmą? Ar Tu man uždėsi ant galvos karūną? Kad' aštrius kelius šios žemės užbaigsiu, Žvaigždėmis grįstu keliu vaikštinėsiu? Kad' aš galėsiu tenai pailsėti Ir į Tavo šventą Veidą paveizėti? Kada prie savęs mane pavadinsi, kaip menką žolelę nuog tako nuskinsi? Oi gražus, gražus tolimasis dangus, Ar priimsi mane ten, Dievuliau brangus? _______________________________________ Originalus teksto variantas : Oigi gražus gražus tolimasis dangus -- Kada man' nuvesi ten, Dievuliau brangus? Kada aštrius takus šios žemės pamesiu? Kada žvaigždėms grįstu keliu vaikštinėsiu? Kada nusivilksiu savo griešną kūną? Kada užsidėsiu amžiną karūną? Kada aš po vargais gausiu atsilsėti Ir ant Tavo švento veido paveizėti? Diena po dienelės gal man' pavadinsi, Kaipo menką žolę nuog žemės nuskinsi. Ar priimsi tada, Aukščiausis Tėveli, Biedną man' vargdienį, nabagą žmogelį? Mane, menką dulkę, man', saujelę dūmo, Argi greit įleisi ing dangišką rūmą? Amen. Įrašas iš Schola Cantorum de Regina Pacis dvigubos kompaktinės plokštelės "Žemaičių Kalvarijos Kalnai" (2010 m.) www.regina-pacis.org