Benamis

Šlapias betonas, karštis ar sniegas, Šalta viduje... Aš esu vienas, nieko nelieka, Tik skausmas širdyje... Mano namai tai gatvė ir laukas, Saugumo čia nėra. Žaizdos ant kūno, slenkantis plaukas, O akyse, tik ašara... Išmestas, paliktas, išduotas likimo, Einu tamsiu keliu. Beliko tik žingsnis iki išnykimo, Daugiau nebegaliu!!!... Gyvenimas mano niekam nerūpi, Neįdomi dalia... Vienišas gatvėj benamis tupi, O žmonės praeina šalia... Atsikratė manim žmogus beširdis, Aš niekam neįdomus. Šaukiu, prašau, bet niekas negirdi, O taip noriu turėti namus...