Papilės Šv. Juozapo bažnyčia | Lietuvos bažnyčios

Vyskupas Motiejus Valančius rašė, jog pirmoji bažnyčia Papilėje pastatyta 1493 m., tais pačiais, kai Papilės dvaras atiteko žemaičių vyskupų valdomai Luokei. Kitų istorikų spėjimu, bent jau koplyčia Pilies kalne galėjo būti pastatyta jau Vytauto ir Jogailos laikais, pirmaisiais XV a. dešimtmečiais. Antroji bažnyčia Papilėje buvo konsekruota 1636 m. sausio 21 d. Šv. Dvasios, Švč. Mergelės Marijos, Šv. Mykolo Arkangelo ir Jono Krikštytojo vardais. Daugelio šventųjų globa buvo būdinga XIV–XV a. bažnyčioms. Šventoriuje stovėjo medinė varpinė su dideliu varpu. Nuo 1774 m. Papilės parapija ir bažnyčia priklausė Viekšnių dekanatui. Trečioji, barokinio stiliaus, bažnyčia buvo statoma 1791 m. vyskupo Stepono Giedraičio pastangomis. Naujas pastatas iškilo ant pamūrio ir tituluotas Švč. Mergelės Marijos gimimo vardu. Viduje buvo 3 nauji drožtiniai altoriai. Šventoriuje buvo medinė varpinė dvejomis durimis, jos antrame aukšte kabėjo 1666, 1705 ir 1774 m. pagaminti varpai. Piliakalnyje tuo metu jau buvusiose kapinėse stovėjo vieno altoriaus medinė koplyčia. Papilės bažnyčiai 1806 m. priklausė šie kaimai: Auksūdys, Barystės ir Kalniškiai. 1804–1862 m. veikė parapinė mokykla. Papilės klebonas Vincentas Ulinskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Sibirą. Rusijos Vidaus reikalų ministerija, surinkus pusę sąmatoje numatytų pinigų, 1879 m. leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ši, ketvirtoji, bažnyčia pradėta statyti 1880 m. šalia senosios ir greta buvusio dvaro. Vienrankių kaime įrengta speciali plytų dirbtuvė. Medieną kirto netoli miestelio buvusioje giraitėje, vadintoje Spanguoline. Kunigo Juozo Ambrazevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu dabartinė mūrinė bažnyčia baigta 1887 m.[1] 1915 m. išgriauta bažnyčios siena, nuardytas stogas, sunaikinti vargonai, sudegė prieglauda. Iki 1920 m. bažnyčia suremontuota. Per Antrąjį pasaulinį karą numušti bokštai, sudegė stogas, klebonija. Po karo bokštai atstatyti, tik žemesni. Jų smailės į projektinį 22,6 m aukštį sugrįžo tik 1993 m. Varpai Per Pirmąjį pasaulinį karą Papilės bažnyčios varpus vokiečiai paėmė metalui. Juos parapijai buvo padovanojęs iš Afrikos sugrįžęs praturtėjęs ūkininkas Pusčius iš Šemetaičių kaimo. Po Pirmojo pasaulinio karo parapiečių lėšomis įtaisyti kiti varpai. Juos į varpinę sukėlė sumanus Rimšų kaimo ūkininkas, panaudodamas savo paties sukonstruotus įrengimus. Melodingesnis ir istoriniu požiūriu įdomesnis yra senasis Papilės bažnyčios bronzinis varpas. XVIII a. antrojoje pusėje varpas buvo skilęs ir jį teko perlieti. Darbą pakartotinai atliko žinomas meistras E. F. Fechteras Mintaujos liejykloje. 1940 m. užėjus sovietams varpas buvo paslėptas, užkastas į žemę. Slėptuvei vieta buvo parinkta už šventoriaus, po sandėliuku. Varpas iš po žemių iškastas tik 1992 m., kai vargonininkas Simonas Čiapas atskleidė brolio patikėtą paslaptį. Netrukus jis buvo įkeltas į bažnyčios bokštą. Architektūra Bažnyčia turi neogotikos bruožų, kryžminio plano, dvibokštė. Planinė bažnyčios struktūra – išlaikyta lotyniško kryžiaus schema, vidaus erdvę skaido trys navos, presbiteriją užbaigia trisienė apsidė, pagrindinį fasadą formuoja du bokštai. Šaltinis https://lt.wikipedia.org/wiki/Papil%C... Filme pagrindinis pasakotojas pateikia istoriją apie bažnyčią ir jos praeitį. Vilius Puronas – dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas-mėgėjas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas. Projekto globėjas Šiaulių katedros klebonas Egidijus Venskus. Jo pagalba ir patarimai ypatingai naudingi. Pagalba redaguojant tekstus - Danutė Lotiukienė Idėjos autorius ir iniciatorius - Kęstutis Balčikonis. "AMBI solutions video" kūrybinė grupė: Direktorė Rita Balčikonienė Dizaineris Vladas Jankus Operatorius Aurimas Šatokinas Projekto vadybininkė Audronė Levickienė http://www.ambisolutions.eu/ #papilės_švento_juozapo_bažnyčia #akmenės_dekanatas #papilė