Maironis – Lietuva, didvyrių žemė. | GenZ

Na turime pirmą nugalėtoją – net 67 % jūsų balsų surinko Maironis. Nesu poezijos ekspertas, bet panaršiau jo kūrybą ir akis užkliuvo už šio eilėraščio. Tikrai nesitikėjau – kaip niekas nepasikeitė per 100 metų, atrodo parašyta vakar... Tai Maironio žodžiai, parašyti 1920 m. „Pavasario balsuose“. Šįkart pabandėme įvilkti eilėraštį į muzikinę formą, neiškreipiant originalo turinio. Komentaruose kviečiu jus parašyti: – ką galvojate apie šį tekstą, – ar sutinkate su Maironiu, – ir kurį poetą ar poetę siūlytumėte kitos savaitės dainai. 🧠 Trumpa Maironio biografija: Maironis (tikr. Jonas Mačiulis, 1862–1932) – vienas žymiausių lietuvių tautinio atgimimo poetų, kunigas, profesorius, Kauno kunigų seminarijos rektorius. Jo kūryba kupina patriotizmo, romantizmo, socialinės kritikos ir meilės Lietuvai. Rinkinyje „Pavasario balsai“ (pirmas leidimas – 1895 m., paskutinis atnaujintas – 1920 m.) jis atspindėjo ne tik Lietuvos didybę, bet ir jos skaudulius. 💬 Parašyk komentaruose, ką galvoji apie šį Maironio tekstą. Ar jis vis dar aktualus šiandien? Ir ką siūlytum kitos savaitės dainai – kuris lietuvių poetas ar poetė turėtų būti sekantis? ✍️ Lietuva – didvyrių žemė Maironis Pirmoji publikacija – 1920 m. „Pavasario balsuose“. „Lietuva – didvyrių žemė“ Mūsų giedama seniai; Bet iš tos didybės semia Savo naudą tik velniai. Bočių laurais pasipuošę, Vien temokame svajot, Ar, didžius planus paruošę, Sau rimtai ant jų miegot. Dirbti darbą, nešti naštą, Braukti prakaitą dienos, Pasišvęst už savo kraštą, Jei to niekas nežinos, – Tai per žema, negarbinga Mums, didvyriams tos tautos, Kur norėtų tapt galinga Nuo Liepojos lig Brastos. Mums platybių reikalauja Bočių sienos, jų vardai, Bet viduj šeimininkauja Lenkai, žydai ir gudai. Čia lietuvis besijausti Gal kaip svetimoj troboj, Tik kad mažumų neskriausti Joms užtikrintoj globoj!.. Servilizmo atėjūnų – Svetimtaučių dar ilgai Nenustosme mes, galiūnų Vakarykštieji vergai. Bet savitarpy puikybės Iki sočiai mums gana, Jei tik yra galimybės Ką prispausti letena. Ministerijų pritvėrę, Joms neskundžiame kasos Ir iš jos, gerai įgėrę, Siausti turime drąsos. Valdininkai ir atstovai, Demokratai, rods, visi, Bet nejau tautos vadovai Vaikščios pėsti ir basi?! Automobiliais tik dunda Su mergelėmis linksmi!.. Sąžinė tik tuomet bunda, Kai už kyšius teisiami. O tų partijų tarp mūsų, Jų programų ir barnių!.. Tiek vargiai pas vargšą blusų Atsiras už marškinių. Vargo, skurdo mums nestoka, Nesimato nei giedros, Bet užtai jaunimas šoka Iš aukų lig pat aušros!.. O Dievuliau, duok mums proto Ir daugiau sveikos doros! Argi jau ant mūsų ploto Vienos usnys bekeros?