Kauno tvirtovės parkas - II fortas

Kauno tvirtovės II fortas. Statytas 1882 - 1889 m., rekonstruotas XIX. a. pab. – XX a. pradžioje. ​Fortas taisyklingo ištęsto šešiakampio formos, griežtos simetrinės struktūros. Užnugario dalyje yra kareivinės. Gynybinio pylimo viršuje buvo artilerijos ir pėstininkų kovinės pozicijos. Po gynybiniu pylimu esančiuose kazematuose įrengti amunicijos sandėliai. Kareivines ir forto vidinius kiemus, išoriniu grioviu jungia požeminiai tuneliai – poternos. Flanginei griovio gynybai buvo skirti kaponieriai ir puskaponieriai. Išorinį gynybinį griovį supa kontreskarpinė skliautinė raudonų plytų siena. Rekonstruojant fortą buvo pastatyti betoniniai praktiškų formų statiniai. ​Pirmojo pasaulinio karo metais, vykstant Kauno tvirtovės puolimui, II fortas įnirtingai gynėsi nuo vokiečių armijos puolimo. Šis fortas buvo intensyviai apšaudomas škvalinės vokiečių artilerijos - forto teritorijoje yra išlikusių ypatingosios galios pabūklo Didžiosios Bertos pataikymų pėdsakų, keletas sviedinių pataikė į forto virtuvę, į karininkų kazematą ir į kitus statinius. Forto įgula, per šturmą, be kovos nepasidavė, atsitraukė tik visiškai išretėjus karių gretoms ir nelikus sviedinių bei šovinių atsargoms. II forto įgulą sudarė nemažai vietos gyventojų lietuvių, paskubomis surinktų prieš vokiečių armijos puolimą. ​Po Pirmojo pasaulinio karo trūkstant gyvenamojo ploto II forto statiniuose įsikūrė pigių būtų kolonija. Sovietmečiu buvo įsikūrę armijos karinės amunicijos ir daržovių sandėliai. Vėliau fortas tapo apleistas ir nenaudojamas. ​