„Ekonomika šiandien“: Nuosavybė sovietmečiu: ką paveldėjome iš „niekieno turto“ moralės?

Pokariu Lietuvoje pradėta kolektyvizacija griovė privačia nuosavybe, savarankišku darbu ir mainais grįstą ekonominę sanklodą. Tačiau, kaip sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas, sovietų tikslas buvo ne tik suvaryti žmones į kolūkius. Svarbiausia buvo atimti iš žmogaus savarankiškumą – gebėjimą pačiam veikti, spręsti ir prisiimti atsakomybę. Nuosavybės atėmimą sovietai vadino „suvisuomeninimu“, tačiau, žmonių kalba kalbant, tai buvo paprasčiausias turto nusavinimas. Su ūkininkais ir verslininkais buvo kovojama dėl tos pačios priežasties – jie buvo savarankiški ir gebėjo kurti gerovę savo darbu. Laidoje kalbame ir apie kolchozinę moralę – pasikeitusį santykį su savu, svetimu ir bendru turtu. Kai iš žmogaus atimama žemė, gyvuliai, pastatai ir darbo vaisiai, bendras turtas ima atrodyti kaip „niekieno“. Ką sovietmetis padarė mūsų požiūriui į darbą, nuosavybę, verslumą ir valstybės turtą? Ar šio palikimo pėdsakai tebėra matomi ir šiandien? Laidoje „Ekonomika šiandien“ – pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu Terlecku.