Parodos „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ atidarymas

Mikelandželas Merizis, geriau žinomas kaip Karavadžas (1571–1610), – vienas garsiausių ir įtakingiausių visų laikų dailininkų. Jo kūryba laikoma ne tik genialia savito braižo, kuriam būdinga šviesotamsa, vidiniai vaizduojamų asmenų išgyvenimai, žmogiškojo trapumo atskleidimas, intelektinis žaismas ir intertekstualumas, išraiška. Būtent Karavadžas dažnai laikomas Baroko epochos dailės pradininku, ne tik Italijai, bet ir visai Europai atvėrusiu visiškai naują kultūrinės minties, formų ir net žiūrovo santykio su menu amžių. Garsusis dailininkas gimė Lombardijoje, Milane, tačiau jo kūrybinis kelias menininką atvedė į Romą. Čia Karavadžas, dar būdamas labai jaunas, tapo populiariausiu ir prieštaringiausiai vertinamu to meto tapytoju. Modeliais dailininkas dažnai pasirinkdavo benamius, prostitutes, Paveikslai, kuriuose buvo vaizduojami išsekę, skurstantys žmonės, Karavadžo kūriniams suteikė realumo įspūdį, skatino žiūrovus diskutuoti socialinio teisingumo klausimais. Pagal idealistinius kriterijus Renesanso paveiksluose tapytus asmenis pamažu ėmė keisti vargo, nepritekliaus, dvasinės ir fizinės kančios iškamuotų žemųjų visuomenės sluoksnių atstovai, kurie, Karavadžo nuomone, geriausiai atitiko šventųjų propaguotus idealus. Menas ėmė alsuoti gyvybe. Įsigyti Karavadžo kūrinių troško visi. Vos per dešimtmetį dailininkas sukėlė tikrą revoliuciją tapyboje. Vis dėlto greitai išgarsėjusio genijaus karjerai trukdė jo ūmus būdas. Nuo 1601 m. Karavadžui ne kartą teko atsidurti teisiamųjų suole – jis kaltintas užpuolimais, sumušimais, neteisėtu ginklų laikymu, net tuo, kad restorane į padavėją sviedė lėkštę su artišokais. Tačiau žiauriausią nusikaltimą dailininkas įvykdė 1606 m., kai muštynėse nužudė žmogų. Po to Karavadžas pabėgo iš Romos, iki mirties slapstėsi, glaudėsi Neapolyje, Maltoje, Sicilijoje ir kt. Šioje tarptautinėje parodoje pristatomas nuo pat XVII a. pradžios dingusiu laikytas paveikslas Šv. Marijos Magdalietės ekstazė. Veikiausiai būtent jį Karavadžas pasiėmė vykdamas į paskutinę savo kelionę, į Romą, vildamasis, kad popiežius Paulius V suteiks jam, nuteistam mirties bausme už žmogžudystę, malonę. Tačiau Romos dailininkui pasiekti nepavyko – kelionėje išsekęs nuo ligos jis netoli Porto Erkolės miestelio mirė. Du iš trijų paveikslai, kuriuos Karavadžas šioje kelionėje gabeno kaip dovanas globėjams, laikyti dingusiais. Parodoje eksponuojamas kūrinys Šv. Marijos Magdalietės ekstazė 2014 m. buvo atrastas vienoje privačioje kolekcijoje, Šveicarijoje, kur savininkų buvo perduodamas iš kartos į kartą, nežinant tikrosios jo vertės ir autorystės. Žymiausi Karavadžo kūrybos specialistai prof. Mina Gregori ir prof. Bertas Trefersas nedvejodami įvardijo, kad tai vienas šio genijaus darbų, dingęs 1610 m. jam keliaujant į Romą. Šis atradimas sukėlė milžinišką menotyrininkų ir kultūros bendruomenės susidomėjimą. Paveikslas buvo restauruotas ir per keletą metų eksponuotas daugelyje šalių, jam skirtos parodos surengtos net Tokijuje, Naujajame Delyje ir kt., o dabar kūrinys pasiekė Vilnių. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje galima susipažinti su šio genijaus kūryba.