Sigitas Stankūnas „Einu bet nežinau į kur nueisiu“ (ž. V. Mačernio)

Įrašyta 2024 06 27 „Menų namuose“ koncerto, skirto V. Mačerniui, metu. 25-tas Rudens sonetas Einu, bet nežinau, į kur nueisiu, Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant peties. Aš klausiau kunigų ir filosofų – Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai. Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa: Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai? Ir taip einu tolyn šio klausimo keliu Po nežinios dangum, pavargusiu žingsniu. Bet jei randu užsimiršimo smuklę pakely, – Tai linksmas per dienas naktis puotauju, Kol nuobodžio tarnai, rimtuoliai rūškani, Vėl išmeta į klausimo kelius iš naujo. [Šarnelė, 1943.XII.7]