Petrui Zalanskui 125. Svečiuose Marija Liugienė ir folkloro ansamblis „Vilkiaucinis“.

Petras Zalanskas (1900 m. spalio 17 d. – 1980 m. liepos 21 d.) – Lietuvos liaudies dainininkas, pasakotojas, pateikėjas. Padainavo 340 dainų, pasekė 150 pasakų, sakmių, pateikė 50 smulkiosios tautosakos kūrinių. Gimė ir visą gyvenimą praleido nedideliame Dzūkijos kaime Mardasave. Tėvas – Divazius Zalanskas, motina – Monika Barysiūtė-Zalanskienė. Vaikystėje piemenavo, pasižymėjo kaip geras dainininkas, šokėjas, todėl buvo kviečiamas į Mardasavo ir aplinkinių kaimų vestuves. Vedė sulaukęs 35 metų. Išmanė liaudies mediciną.[1] Palaidotas gimtojo kaimo kapinaitėse. Nuo 1963 m. pradėjo bendradarbiauti su tautosakos rinkėjais – pirmąsias dainas užrašė Rimantas Gučas. Pas jį dažnai svečiuodavosi etnologas Norbertas Vėlius, dainininkė Veronika Povilionienė. 1970 m. su kaimyninio Žiūrų kaimo ansambliu dalyvavo koncerte Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Petras Zalanskas ir pats užrašinėjo savo atsimintas dainas, taip pat Mardasavo kaimo, giminės istoriją. 1983 m. Danutė Krištopaitė ir Norbertas Vėlius parengė Petro Zalansko tautosakos ir atsiminimų rinktinę „Čiulba ulba sakalas“. 2008 m. ji perleista (papildyta, pridėtas kompaktinis diskas su 33 Petro Zalansko sudainuotomis dainomis). Atsiminimų apie Petrą Zalanską paskelbta rinktinėje „Mardasavas“ (1999 m.).[2]