2022 Mercedes-Benz GLC testas: kuo jam neprilygsta konkurentai ir kokiomis savybėmis išsiskiria

Nors antros kartos „Mercedes-Benz GLC“ išoriškai gana panašus su ankstesniu modeliu, neapsirikite – tai yra naudojant naują platformą pagamintas kompaktinis SUV, kuris labiausiai atsiskleidžia kai sėdi prie jo vairo. Bet pradžioje – šiek tiek istorijos. 2015 metais „GLC“ pakeitė „GLK“ – pirmąjį gamintojo kompaktinį SUV, kuris buvo gaminamas nuo 2008 iki 2015 metų. „GLC“ buvo gerokai apvalesnių ir didesnei pirkėjų daliai labiau priimtinų formų, tad nieko keisto, kad ir neseniai debiutavusi antroji karta atrodo labiau kaip evoliucija nei revoliucija. Tiesa, jis pasižymi gerokai efektyvesne aerodinamika su nauda ausims (mažesnis triukšmingumas) ir piniginei (mažesnės degalų sąnaudos). O dar sąlyginai nedidelis kėbulo dizaino pokytis leidžia išlaikyti didesnę ankstesniojo modelio vertę. Antros kartos „GLC“ už savo pirmtaką yra 60 mm ilgesnis (4716 mm) ir 4 mm žemesnis. Atstumas tarp ašių siekia 2888 mm (+15 mm). Be to, bagažinės talpa padidėjo net 70 litrų iki 620 litrų (maksimali talpa siekia 1680 l). O prie didesnio saugumo prisideda efektingi ir efektyvūs „Digital Light“ prisitaikančių šviesų žibintai. Bet didžiausias efektas atsiskleidžia atsisėdus į jo vidų, kur paralelių su pirmtaku rasti sunku. „GLC“ interjeras identiškas naujam C klasės „Mercedes-Benz“ – gamybai panaudota nauja antros kartos modulinė „MRA“ platforma, kurią turi tiek naujas S klasės flagmanas, tiek ir jau minėtas C klasės modelis. Tad iš esmės salone viskas taip pat kaip ir C klasėje, apie kurį įspūdžius rasite čia (https://www.delfi.lt/auto/testai/nauj...,    • Naujo C klasės Mercedes universalo testas  . Jei apibendrinti įrangos valdymą trumpai, tai gamintojas savo multimedijos sistemą ištobulino iki maksimumo. Čia nebeliko valdiklio tarp priekinių sėdynių – kairėje vairo pusėje nustatomos skaitmeninio prietaisų skydelio ir projekcinio ekrano parinktys, dešinėje pusėje valdomas pagrindinis multimedijos ekranas. Parinktis galima nustatyti ir spaudant ekraną, ir sakant balsu, o susiejus telefoną beleidžiu būdu, galima naudotis tiek „Siri“, tiek „Google Assistant“ balso pagalbomis. O susitvarkius multimedijos aplinką, galima skirti dėmesį ir važiavimui (šiek tiek ironijos). Ir jau ne kartą sakiau bei galiu tik patvirtinti, kad šiuolaikiniai „Mercedes-Benz“ yra praktiškai etaloniniai kalbant apie važiavimo savybes, įskaitant ir azartišką valdymą. Ir netgi kai bandytame modelyje nebuvo nei papildomai užsakomos pneumatinės „Airmatic“ pakabos, nei galinių vairuojamųjų ratų, važiavimo savybių balansas yra arti idealo – puikus akustinis komfortas, automatinė pavarų dėžė sklandžiai parenka reikiamą pavarą iš devynių galimų, vairo sistemai priekaištų jokių. Tik jei mėgstate itin dinamišką važiavimą, žinoma reikėtų rinktis „300“ (258 AG), o ne bandytą „200“ versiją – nors man 204 AG pakako per akis, bet visada galima ir smagiau. Bet jei smagiau ir taupiau (visgi modelis su visų ratų pavara ir beveik niekada nenaudojus „Sport“ režimo vidutiniškai sudegino 10,1 l/100 km benzino – mokestis už puikią garso izoliaciją ir didelį 1925 kilogramų svorį), tai verta palaukti 381 AG hibridinės iš tinklo įkraunamas versijos – čia sumontuoto akumuliatoriaus talpa siekia net 31,2 kWh, tad vien tik elektra galima nuvažiuoti daugiau kaip 100 km. Nei vienas kitas „Plug-in“ hibridas nesiūlo nieko panašaus. Tobula? Trūksta nedaug. Norėčiau, kad durelės užsidarinėtų solidžiau, programinė įranga veiktų stabiliau, o kaina būtų... O kaina yra kokia yra – visgi tai „Premium“ segmentas ir čia galioja kitokios kainos ir savybių santykio taisyklės. Tad „Mercedes-Benz GLC“ kaina prasideda nuo 58 443 eurų („Sixt leasing“ veiklos nuomos kaina yra nuo 912 eurų), gerai sukomplektuotas, bet toli gražu ne maksimalios įrangos bandytas modelis kainavo 77 584 eurus.