#LIETUVA X #1000KM/24H moto Enduro challenge 2024 #BleRyti!!!

Jau antrą karta dalyvauju SoftEnduro ištvermės varžybose, galiu pasakyti, jog praeitų metu trasa buvo daug lengvesne nei šių metų. Šiais metais labai daug smėlio (gesinimo juostu), daug miško keliu, mažai asfalto, daug techniško važiavimo. Visgi nebuvo apsieita be bėdu. Maratono pradžioje pradėjo gesti motociklas, po keliu priverstinių sustojimu, buvo išsiaiškinta, jog bako alsuoklis yra užsikišę, bet tai buvo maža bėda. Maždaug pravažiavus apie 400km, buvo pradurta galinio rato kamera, operatyviai pakeista, bet po kelių kilometrų, vėl pajutau, jog motociklas nesivaldo, vėl pradurta galinio rato kamera. Radom vinį padangoje, jau atsarginių kameru nebeturėjome, padėti sustojo kiti dalyviai, paskolino kamera, bet dėl nuovargio montuojant pažeidžiau kamera. Nutariau naudoti lopus. Pavyko viena kamera sutvarkyti, po kokiu 7km sustojau pasitikrinti orą rate jo trūko. Pavyko nusigauti iki artimiausios degalines apie 00:00, ten buvo kitų dalyvių, jie paskolino dar viena kamerą. Susikaupus ir neskubant, jau degalinės lempų šviesoje, ketvirtą kartą montuojant galinį ratą, sėkmingai pakeista rato kamera. Šalia esantys dalyviai, stebėjosi, iš kur tiek kantrybės turiu. Po šio pasakymo tikrai supratau, kad turiu finišuoti ir nepasiduoti, nes tikrai buvo minčių "Gal jau viskas?". Po tiek suteiktos pagalbos ir paskolintų kamerų, tikrai turėjau stengtis finišuoti. Tikrai buvo sunku važiuoti po tiek kartų remonto, buvo like 500km, jau buvome supratę, kad nespėsim nuvažiuoti per 24h, tai 300km važiavau baugiai, bet kažkaip pavyko susitaikyt, kad jau nieko nepakeisiu, tai kaip su komandos nariu Luku kalbėjome po finišo, kad palikome galvas degalinėje ir paskutinius 200km atsukome gazą ir lėkėme. Buvo visko, teko nekartą virsti, nemeluosiu keli virtimai tikrai baigėsi laimingai, apsiėjau tik kojos sumušimu. Labai gaila, jog nepavyko nufilmuoti daug geru kadrų, tiesiog užklumpa netikėta situacija ir nėra laiko jungti tos kameros. Visgi visas maratonas buvo nuvažiuotas per 27h, be jokio poilsio. Po finišo teko išgirsti iš kitų, jog tikrai nefinišuosiu. Galiu pasakyti, tikrai nėra nusivylimo, kad buvo nespėta į 24h, šių metų finišu, kaip ir patys organizatoriai sakė, bus galima didžiuotis. Manau, tikrai įrodžiau sau, jog patekus į bėda nereikia iškart pasiduoti, nes išeitis visada yra, net jei ta išeitis yra šalia važiuojantis kitos komandos narys. Tikrai noriu padėkoti, tiem, kurie nesuabėjojo sustoti padėti ir negailėjo atiduoti savo kamerą, kuri padėjo man finišuoti.