Maršrutas nr. 43 - Birštonas

Birštono kurorto pradžia - XIX a. vidurys. Sužinojęs apie šios vietovės mineralinių vandenų gydomąjį poveikį, gydytojas Benediktas Balinskis į Birštoną atsiuntė ligonę, kuri gydėsi mineraliniu vandeniu ir pasveiko. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Birštone veikė 72 vonios, buvo pastatyti 3 viešbučiai, 8 vasarnamiai ir Kurhauzas – skirtas Birštono svečių sekmadieniniams pasilinksminimams. 1923-ieji. Birštono kurortui pradėjus vadovauti gydytojui Jurgiui Venckūnui, Kurhauzas buvo sparčiai tvarkomas. Šventadieniais čia kelias valandas grodavo II pulko orkestras. 20 a. 3 deš. Birštono kurortas buvo perduotas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, kuri įspareigojo 36 metus prižiūrėti kurortui priklausančius mineralinius vandenis, žemes ir trobesius. Reikšmingiausiu įvykiu Birštono istorijoje tapo gydymo purvu. Durpes gydomajam purvui atveždavo iš Velniabliūdžio durpyno – tai aukštapelkė Nemuno kilpoje, šalia Prienų. Ekspertai: VDU architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė - Petrulienė, Birštono sakralinio meno muziejaus darbuotoja dr. Roma Zajančkauskienė Amžinininkė birštonietė Zita Gražina Kamarauskaitė. Objektai: Birštono kurhauzas, pirmoji Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus gydykla. Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“, Birstono miesto muziejus, Krasausko gyvenamasis namas, Birštono sanatorija, prabangiausia Birštono sanatorija, kurią kalbinta amžinininkė, birštonietė Zita Gražina Kamarauskaitė, vadina „Ligonkase”.