Viskas apie krūties vėžį ir kokiais būdais galime jį įveikti…

Kokia viena dažniausių moterų ligų Lietuvoje? Kas tai per liga? Kaip Ir kokiais būdais galime ją įveikti? Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Krūties vėžio diagnostika, simptomai, požymiai, stadijos, gydymas, šalutiniai reiškiniai, judėjimas, mityba visa tai mūsų pokalbių tema su mokslininkais, gydytojais ir kauniete Violeta, kuri dabar intensyviai gydosi. Prieš keturis metus atsirado skausmai krūties srityje į kuriuos Violeta nekreipė dėmesio. Tik po dvejų metų kančių Violeta kreipiasi gydytojus pagalbos. Mes priminame, kad krūties vėžio ir iki vėžinių susirgimų profilaktikos programa teikiama moterims nuo 50 m. iki 69 m. amžiaus imtinai, vieną kartą per dvejus metus. Jei moterys aktyviau dalyvautų programoje, ankstyvų stadijų krūties vėžys tarp visų krūties vėžio atvejų sudarytų absoliutine dauguma. Šiuolaikiniai krūties vėžio gydymo metodai labai įvairūs, tai operacinis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Įvairiais krūties vėžio gydymo etapais taikoma spindulinė terapija arba kitaip radioterapija. Mūsų laidai pavyko patekti į spindulinio gydymo planavimo užkulisius ir pamatyti viską iš „kitos pusės“. Spindulinis gydymas planuojamas kiekvienam individualiai taip, kad navikas būtų apšvitintas pakankama jį sunaikinti spindulių doze ir iš visų pusių tolygiai, o sveikieji gretimi audiniai ir organai gautų kuo mažesnes dozes ir išliktų nepažeisti. Violetai po limfmazgių pašalinimo komplikacijos buvo didesnės nei dažniausiai būna po panašių operacijų. Gydytojai mano, kad be žmogaus aktyvaus dalyvavimo visų ligos gydymo etapuose neįmanoma sulaukti gerų rezultatų. Kaip padėti onkologiniam pacientui, kaip pats žmogus gali sau padėt ir kuo polifenoliai gali būti naudingi mūsų sveikatai, tai pagrindinės mokslininkų tyrimų kryptis Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto profesoriaus onkologo Robert Thomas. Violetos susitikimas su profesoriumi Robert Thomas iš esmes pakeitė jos požiūrį. Kaip tas įvyko ir kokie pažinties su mokslininko darbais rezultatai mes kalbėsime po pertraukos. Likite su mumis. Apie tai: Prof. Elona Juozaitytė, LSMU Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos, vadovė; Prof. Valerijus Ostapenko, Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus, vedėjas; Violeta kaunietė; Dr. Erika Korobeinikova, LSMU Kauno klinikų, gydytoja onkologė-radioterapeutė; Irena Povilionienė, Klinikos „Innovita“, gydytoja onkologė -chemoterapeutė; Prof. dr. Robert Thomas, Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto, profesorius, onkologas.