Siaurojo geležinkelio istorija. IV dalis

Neatskiriama geležinkelio dalis yra garvežiai ir šilumvežiai. Nepriklausomybės metais, kai 1919 m. siaurieji geležinkeliai perėmė garvežius ir vagonus, paaiškėjo, kad dauguma jų buvo netinkami eksploatuoti. 1939 m. pabaigoje Lietuvos (be Klaipėdos krašto) siaurieji geležinkeliai jau turėjo 102 garvežius, 126 keleivinius vagonus ir 627 krovininius. Bendras Lietuvos siaurųjų geležinkelių tinklas sudarė 467 km. Įsigyti vokiški K4 serijos garvežiai Skapiškio-Suvainiškio 600 mm pločio ruože naudoti per visą jo gyvavimo laikotarpį iki 1960 m. Gaila, kad po linijos likvidacijos šie garvežiai buvo sunaikinti. Manoma jog tokie K4 serijos traukiniai kursavo ir 600 mm Ukmergės-Jonavos geležinkeliu. 1935 m., kai Šiaulių-Biržų ir Linkuvos atšaka buvo paplatinta iki 750 mm, Gubernijos ir Panevėžio depai iš Čekoslovakijos akcinės bendrovės „Škoda“ gavo galingesnius P5 serijos garvežius. 1932 m. metais siaurųjų geležinkelių dirbtuvėse Kaune buvo pagaminta pirmoji dviejų ašių automotrisa su 40 AJ benzininiu varikliu, tinkanti 750 mm pločio keliui. Iki 1957 m. vagonus traukė garu varomi lokomotyvai. Šiandien tik likę tik trys siaurojo geležinkelio garvežiai: Anykščiuose 1949 m. Pilzene (Čekija) „Škodos“ gamykloje pagamintas KC 017 serijos garvežys, Panevėžyje 1957 m. lenkiškas garvežys KP4-708 ir Šiauliuose 1948 –aisiais metais Suomijoje, Tampelos mašinų gamykloje pagamintas garvežiukas PT – 4 – 153. TU-2 serijos dyzeliniai lokomotyvai buvo sukurti specialiai 750 mm vėžės geležinkeliams ir Tarybų Sąjungoje pakeitė iki tol siauruosiuose geležinkeliuose eksploatuotus garvežius.