Konferencija, skirta vertėjo, politinio kalinio A.Dambrausko 110-osioms gimimo metinėms paminėti.

2021 m rugsėjo 9 d. Druskininkuose įvykusios konferencijos „Ką galėjau, dariau“ skirtos vertėjo, politinio kalinio Antano Dambrausko 110-osioms gimimo metinėms paminėti, vaizdo įrašas. Pranešimai 13:00 Audronė KUDULYTĖ-KAIRIENĖ, humanitarinių mokslų daktarė, vertėja, Šv. Jeronimo premijos laureatė (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga) ,,Ne viskas praeina. A. Dambrausko vertimų reikšmė Lietuvos kultūrai“. 40:00 Kornelijus Platelis, poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga) ,,Retkarčiais ėjęs poeto pareigas". 1:00:40 Izabelė Ūsienė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė ,,Antaną Dambrauską prisiminus". 1:26:31 Jonas Tertelis, gydytojas, poetas ,,Su pagarba, dėkingumu ir meile. Antanas Dambrauskas“. 1:57:28 Agota Naujalienė, politinė kalinė, Antano Dambrausko kaimynė, ilgametė šeimos draugė. Antanas Dambrauskas - vienas žymiausių Lietuvos klasikinės literatūros vertėjų, pasižymėjo tvirta krikščioniška morale, ištikimybe pasirinktai profesijai, puikiu klasikinių kalbų(lotynų ir graikų) mokėjimu, kruopščiu ir sąžiningu vertėjo darbu. Buvo, regis, vienintelis pokarinėje Lietuvoje profesionalus vertėjas, pasišventęs lotynų ir graikų autorių vertimams. Antano Dambrausko versti kūriniai: Aristofano komedijos „Varlės“ (1963,1989) ir „Plutas“ (1965, 1989), Vergilijaus „Eneida“ (1967, 1989), „Bukolikos“ ir „Georgikos“ (1971), Plauto komedijos „Vergas apgavikas“ ir „Karys pagyrūnas“ (1970, 1989), visos išlikusios Sofoklio tragedijos – „Edipas karalius“, „Edipas Kolone“, „Antigonė“ (1974), „Elektra“, „Ajantas“, „Filoktetas“, „Trachinietės“ (1984), Homero „Odisėja“ (1979), „Iliada“ (1981), Ovidijaus „Metamorfozės“ (1979, 1990), Terencijaus komedija „Broliai“ (1981, 1989), Šventojo rašto (Senojo testamento) vertimas. Antanas Dambrauskas taip pat taisė kitų padarytus darbus, ieškodamas tikslesnių, modernesnių raiškos formų. Taip atsirado pataisyta Jeronimo Ralio versta Homero „Odisėja“ (1921, 1964) ir „Iliada“ (1930: vertimą baigė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Pranciškus Žadeikis, Jurgis Talmantas), Antano Ruškos ir Antano Venclovos verstų Sofoklio tragedijų (1939) naujas variantas (1974), Algimanto Skoro versta Vergilijaus „Eneida“ (mašinraštis VUB RS) pakeitęs savarankiškas Antano Dambrausko vertimas, Benedikto Kazlausko, Leono Valkūno, Jono Adomaičio verstų Jano Amoso Komenskio „Raštų“ nauja redakcija (1975). Antanas Dambrauskas ne kartą yra pabrėžęs: reikia ne žodžius išversti, o perduoti kūrinio idėją, mintį, grožį. Lyginant jo įvairių metų vertimus, galima pastebėti kaip intensyviai jis ieškojo to vienintelio tikro žodžio, frazės, minties. Savo vertimais įtvirtino lietuvišką antikinės literatūros stilistikos modelį, išsaugodamas liaudies kalba grindžiamą sodrų vaizdingumą, sklandžią išsišakojusių periodų tėkmę, retorinį sudurtinių epitetų puošnumą, sakralinio iškilmingumo tonacijas ir hegzametro dinamiškumą, kaitaliojant triskiemenes ir dviskiemenes pėdas, kaip ir K.Donelaičio „Metuose“. Už antikinės kalbos, lietuvių kultūros ir literatūros puoselėjimą, dalyvavimą pedagoginiame darbe bei nuopelnus Lietuvos Respublikos ir Druskininkų kultūriniam gyvenimui A.Dambrauskui Druskininkų savivaldybės taryba 1994-09-10 sprendimu Nr.222 suteikė Druskininkų Garbės piliečio vardą.