Bona Sforca – Renesanso moteris | Paskaita

Dr. Mariastella Margozzi (Bario pilis, Italija) paskaita „Bona Sforca – Bario kunigaikštienė, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė. Renesanso moteris“ Paskaitoje kalbama apie Bonos Sforcos ryšius su Neapolio Aragoniečių dinastija, apie jos sunkią vaikystę Sforcų dvare valdant Ludovikui Sforcai (Ludovico il Moro), tolesnius vaikystės metus ir paauglystę, praleistą Baryje, kur būsimoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė su motina Izabele Aragoniete persikėlė 1501 m., taip pat gyvenimą Neapolyje. Renginyje apžvelgiami politiniai įvykiai ir kultūrinė aplinka, aptariamas Izabelės Aragonietės dėka Bonai suteiktas puikus išsilavinimas, siekis, kad dukra nepakartotų motinos klaidos – neištekėtų už politinės galios neturinčio kunigaikščio, o priešingai – taptų įtakinga, susigiminiuodama su svarbia Europos dinastija... Paskaitoje aptariamas ir skausmingas Bonos sugrįžimas į savo namus Apulijoje – Bario kunigaikštystę, taip pat trumpas rezidavimas Bario pilyje. Prabėgus šimtmečiams, istorinių įvykių fone šiandien kaip niekad įdomu kalbėti apie šią moterį – valdovę ir motiną, jos gyvenimą ir mūsų šalių istorijoje paliktą pėdsaką. Bona Sforca „per procura“ ištekėjusi už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1506–1548), 1517 m. gruodį paliko Italiją ir po penkių mėnesių kelionės, 1518 m. balandį, atvyko į Krokuvą. Per ilgus svetur praleistus metus Bona tapo valdove, kuri ne tik galėjo patarti Žygimantui Senajam, gebėjo užmegzti diplomatinius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir darė didžiulę įtaką krašto politinei, administracinei bei kultūrinei veiklai, o jos rūmuose nuolat viešėję ar laikinai dirbę menininkai ir kiti dvariškiai iš Italijos paliko itin ryškų pėdsaką Bonos taip sumaniai valdytų šalių kultūriniame gyvenime. Dr. Marijastela Margoci vadovauja Apulijos muziejų asociacijai (Polo museale della Puglia) ir yra garsiosios Bario pilies (Castello svevo) vadovė https://www.valdovurumai.lt/lankytoja...