Dainos iš marių dugno. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Dainos iš marių dugno. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą tradicija įrašyta 2018 m. Vertybės teikėjas – Kauno rajono Samylų kultūros centras, saugotoja – Samylų seniūnijos bendruomenė. Aštuoniose gyvenvietėse prie Kauno marių įsikūrusi Samylų bendruomenė, senieji jos gyventojai čia atsikėlė iš 33 Nemuno vandeniu užlietų kaimų, 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę. Į naujas gyvenvietes ant kalno atsineštą dugniečių dainavimo tradiciją nuo 1999 m. fiksuoja ir jos išsaugojimu rūpinasi Samylų kultūros centro darbuotojai, folkloro ansamblis „Samylų senolės“, visa seniūnijos bendruomenė, kurioje gausu ir jaunų šeimų. Dugniečių dainavimo tradicijoje susipynę Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos etnografinių regionų muzikiniai dialektai, sukuriantys savitą dainų atlikimo estetiką. Vyresnės dainininkės, rodos, vienodai jaučia garso stiprumą, dainos prigimtinį melodingumą, tėkmę, artikuliaciją, muzikinius ir prasminius akcentus. Melodijų vingrumu, melizmų gausa, savita metroritmika išsiskiria senosios vienbalsės dainos. Darnaus dainavimo mokosi ir jaunesnės kartos, prie daugiabalsių dainų prisiderina ir vyrų balsai. Samylų kultūros centre nuolat vyksta meninės, edukacinės veiklos, veikia etnomokyklėlė „Etnučiai“, todėl jau kelios Samylų bendruomenės kartos perima ir plėtoja dainų iš marių dugno tradiciją. Daugiau apie vertybę sužinoti galite Sąvado svetainėje: https://savadas.lnkc.lt/lt/vertybes/v... Nematerialus kultūros paveldas yra ypatinga žmonių kūrybingumo, kauptų ir iš kartos į kartą perduotų žinių, savito pasaulio suvokimo, bendruomeniškumo išraiška. Ir plačiai žinomi, ir vos kelių žmonių puoselėjami papročiai, šventiniai renginiai, apeigos, folkloras, liaudies menas, amatai, pasaulėžiūra, net saviti charakterio bruožai ugdo asmenybes ir plečia akiratį, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, kartu ir teikia tapatybės jausmą. Tai yra gyvas paveldas, suteikiantis pagrindą šiandienai – saugotojų bendruomenės jį nuolat atkuria darniai atliepdamos savo aplinkai, gamtai ir istorijai. Prie tokių vertybių puoselėjimo, tęstinumo, pagarbos joms skatinimo taip pat prisideda valstybė, vadovaudamasi ne tik vidiniais, bet ir tarptautiniais kultūros politikos instrumentais – Lietuva, 2004 m. ratifikavusi UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, atsakingai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, pavestas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, ir bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, jų paskirtais specialistais, kultūros ir mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, kuria visuomenei atvirą Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sąvado tvarkytojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė: http://lnkc.lt/