Meditacija. Nebekovoti su jausmais.

Kartais sunkiausia – nieko netaisyti. Tik pastebėti. Ši meditacija – ne tam, kad susitvarkytum. Ne tam, kad “nurimtum”, “išsiaiškintum” ar “susitvarkytum jausmus”. Ši meditacija – tam, kad pagaliau galėtum leisti. 𝗟𝗲𝗶𝘀𝘁𝗶 𝗯𝘂̄𝘁𝗶. Su tuo, ką jau dabar jauti kūne – spaudimu krūtinėj, tirpuliu rankoj, galvos ūžesiu ar tuo neramiu virpėjimu viduj, kurio negali paaiškinti. Leisti girdėti ne triukšmą galvoj, bet pojūčių kalbą, kuri visada šnabždėjo: „Tu esi. Jau dabar. Ir nieko netrūksta.“ Leisti bijot. Leisti jausti pyktį. Leisti patirti liūdesį. Ne kad išnyktų – o kad galėtų būti. Ir kad nereiktų viso to slėpti po šypsena ar logika. Nes nerimas dažnai prasideda ne nuo situacijos – o nuo noro jausmus sutvarkyti, nuslopinti, užčiaupti. Ką jei šįkart nedarytum to? Ką jei kvėpuodamas leistum savo kūnui būti taip, kaip jam norisi – be plano, be užduoties, be „rezultato“? Ką jei bent akimirkai pasitikėtum ne tuo, ką reikia pasiekti, o tuo, kas jau vyksta tavo viduje? 𝗡𝗲𝗶𝘀̌𝘃𝗲𝗻𝗴𝘀𝗶 𝗷𝗮𝘂𝘀𝗺𝘂̨. 𝗕𝗲𝘁 𝗴𝗮𝗹𝗶 𝗶𝘀̌𝘃𝗲𝗻𝗴𝘁𝗶 𝗸𝗼𝘃𝗼𝘀 𝘀𝘂 𝗷𝗮𝗶𝘀. Ši meditacija yra iš kurso „Radikaliai renkuosi save“, kuris padeda ne „tobulėti“, o sutikti save. Ne kovoti, o kvėpuoti. Ne ieškoti „kaip turėtų būti“, o pamatyti, kaip yra – ir su tuo būti taikoje. Prisijunk 👉 https://isave.lt/renkuosi-save