VALSTYBĖS KONTROLĖ PATVIRTINO TAI, APIE KĄ BUVO ĮSPĖJAMA

Valstybės kontrolė atliko 2025 metų valstybės metinį finansinį auditą, kuriame vertino ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą bei greitosios medicinos pagalbos sistemos finansavimą. Ko gero, visi puikiai prisimenate, kad tiek šiais, tiek praėjusiais metais Sveikatos reikalų komitete kėliau klausimą, kodėl greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos, kurios turi užtikrinti pacientų pavėžėjimą, susiduria su didžiuliais įsiskolinimais. Kodėl trūksta lėšų, kodėl sistema stringa ir kodėl pinigai, mano vertinimu, naudojami netinkamai. Dar anksčiau buvo kilusi grėsmė, kad dėl lėšų stygiaus pacientų pavėžėjimo paslaugos gali būti ribojamos. Tuomet buvo sakoma, kad problemų nėra ir viskas veikia sklandžiai. Šiandien Valstybės kontrolė konstatuoja, kad ne tik nebuvo užtikrintas skaidrus procesas, bet ir nebuvo tinkamai užtikrintas paslaugų teikimas pacientams. Dar daugiau. Valstybės kontrolė nustatė, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba taikė įkainius, kurie nebuvo suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Ministerija vadovavosi vienais įkainiais, o paslaugų teikėjai kitais. Taip pat paaiškėjo, kad vertinant pacientų pavėžėjimo paslaugų kainą buvo pateikiami skirtingi aiškinimai. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad viešojo pirkimo metu visos papildomos išlaidos jau turėjo būti įtrauktos į kainą. Tuo tarpu paslaugų teikėjai teigė priešingai ir papildomų išlaidų kompensavimo reikalavo atskirai. Kalbame ne apie smulkmenas. Net ir kelių milijonų eurų vertės pirkimuose atsiranda esminių neaiškumų. Natūraliai kyla klausimas: jeigu tokia situacija nustatoma vienoje srityje, ką rastume atlikę platesnio masto auditą visoje valstybės sistemoje? Valstybės kontrolės išvados dar kartą patvirtina, kad daugelis procesų vyksta netvarkingai. „Nemuno aušra“ rinkimų metu kalbėjo apie būtinybę atlikti auditą valstybinėse institucijose ir įstaigose tam, kad būtų aišku, kaip jos veikia, kaip naudojamos lėšos ir kokie rezultatai pasiekiami. Tokie auditai yra būtini. Neabejoju, kad klaidų yra ir kitose ministerijose. Svarbiausia, ar iš jų mokomasi, ar ir toliau gyvenama taip, lyg nieko nevyktų. Dar vienas svarbus aspektas. Prieš pusantro mėnesio Sveikatos reikalų komitete kilo rimtas konfliktas dėl virškvotinių paslaugų finansavimo. Tuomet teigiau, kad problema kilo ne dėl gydymo įstaigų, o dėl ministerijos ir ligonių kasų nesugebėjimo tinkamai organizuoti sistemos. Šiandien Valstybės kontrolės išvados iš esmės patvirtina tai, apie ką buvo kalbama. Įdomu ir tai, kad dar 2018 metais tuometinis valstybės kontrolierius ir vėliau sveikatos apsaugos ministru tapęs Arūnas Dulkys savo išvadose buvo nurodęs tas pačias problemas: netinkamą paslaugų organizavimą, dideles virškvotinių paslaugų apimtis, netinkamai parinktą apmokėjimo metodiką ir tarifų taikymo problemas. Tai reiškia, kad apie problemas buvo žinoma daugelį metų, tačiau jos taip ir nebuvo išspręstos. Valstybės kontrolė savo išvadose konstatuoja, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesugebėjo užtikrinti skaidraus ir efektyvaus paslaugų teikimo modelio, nesugebėjo aiškiai apibrėžti paslaugų apmokėjimo tvarkos bei finansavimo apimčių. Tai ir yra pagrindinė problema. Ateinančiam sveikatos apsaugos ministrui teks spręsti ne kosmetinius, o sisteminius klausimus. Jei nebus peržiūrėtas virškvotinių paslaugų finansavimo modelis, paslaugų įkainiai ir jų apmokėjimo tvarka, sveikatos sistema ir toliau susidurs su tomis pačiomis problemomis. Taip pat būtina peržiūrėti Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, kurios riboja galimybes operatyviai finansuoti virškvotines paslaugas. Šiandien Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas siekia beveik milijardą eurų. Kai fondo biudžetas sudaro apie 4 milijardus eurų, rezervas artėja prie ketvirtadalio viso biudžeto. Todėl natūraliai kyla klausimas: jei žmonės moka sveikatos draudimo įmokas, jei gydymo įstaigos suteikia paslaugas, jei pacientams jų reikia šiandien, kodėl lėšos lieka rezervuose, o ne pasiekia pacientus ir gydymo įstaigas? Valstybės kontrolės išvados rodo, kad problemos, apie kurias buvo kalbama ne vienerius metus, nebuvo išgalvotos. Dalis jų šiandien jau oficialiai patvirtintos audito dokumentuose. Klausimas lieka vienas: ar bus padarytos išvados, ar po metų vėl kalbėsime apie tas pačias problemas.