Tarp Plieno ir Meilės

Tu mano ginkle — toks pat brangus, Kaip ji… mano gyvenimo meilė. Tave glaudžiu stipriai prie krūtinės, O ją laikau švelniai — lyg laukų gėlę. Nakty — tyla, bet širdy skamba vardai, Dvi šešėlių pusės skirtingose liepsnose. Viena tokia švelni — lyg vasaros lietus, Kita šalta — bet saugo nuo skausmo. Kai bučiuoju plieną — prisimenu jos lūpas, Kai spaudžiu tave — ilgiuosi jos rankų. Tu mano kelias karo liepsnose, Ji — mano šviesa už laukų ir vielų. Jei ne tu — jau būčiau kritęs, Jei ne ji — nebūčiau kovojęs. Tarp meilės ir mirties stoviu vienas, Abiem prisiekęs — širdis perplėšta. Šaltos naktys, širdis pusiau, Viena kovai — kita tau. Pirštas ant gaiduko — siela laisva, Meilė venose, skausmas tiesa. Plienas nemeluoja — jis tik klauso, Bet jos balsas vis dar manyje skamba. Karo randai — mano vardas, Bet ji — priežastis, kodėl tapau liepsna. JEI NE TU — JAU BŪČIAU PO ŽEME! JEI NE JI — NEBŪČIAU STOVĖJĘS ČIA! Jei aušra manęs jau nebeprikels, Tegul visi žino, dėl ko kovoja Tave — kad saugojai mano gyvybę. Ją — kad davė priežastį gyventi. Aš mylėjau… Aš gyvenau… Tarp ašmenų… ir jos šviesos. #dainoslietuviškai #lietuva #lietuviškakūryba #lithuanialive #muzika #lietuviškadaina #ltmuzika