Algirdas - Vyrai Neverkia, Vyrai Geria III / Men Don't Cry, Men Drink III

VYRAI NEVERKIA, VYRAI GERIA Man sakė dar vaikystėj: „Būk stiprus, laikykis.“ Nerodyk savo skausmo, niekam nesiskųsk. Jei skauda – nutylėki, jei baisu – paslėpk, Jei širdis plyšta pusiau – tiesiog sukąsk dantis. Aš mokiausi tylėti ilgiau nei kalbėt, Mokiausi išgyventi, bet ne jaust savęs. Po šypsena slėpiau tai, ko nieks nematė, Ir nešiau savo naštą lyg nieko nebūtų. Vyrai neverkia, vyrai geria, Taip mus mokė tiek metų iš eilės. Vyrai neverkia, vyrai kenčia, Kol pavargsta nuo savo tylos. Vyrai neverkia, vyrai geria, Bet skausmas niekur nedingsta. Jis tik laukia tamsoje, Kol vėl prabils širdyje. Taurė po taurės tirpdė sienas, Kurias pats aplink save pastačiau. Trumpam atrodė, kad lengviau kvėpuoti, Bet ryte vėl likdavau vienas su savimi. Nes alkoholis neklausia, kas skauda, Jis tik trumpam nutildo balsus. Bet visi neišverkti metai Sugrįžta tyliai per naktis. Vyrai neverkia, vyrai geria, Taip mus mokė tiek metų iš eilės. Vyrai neverkia, vyrai kenčia, Kol pavargsta nuo savo tylos. Vyrai neverkia, vyrai geria, Bet skausmas niekur nedingsta. Jis tik laukia tamsoje, Kol vėl prabils širdyje. O gal stiprybė visai ne ten, Kur niekas nemato ašarų? Gal stiprybė yra likti savimi, Kai širdis pagaliau prabyla? Gal vyras tampa vyru ne tada, Kai viską neša vienas. O tada, kai išdrįsta pažvelgti Į savo vidinę tiesą. Vyrai neverkia, vyrai geria... Taip ilgai tikėjom tuo. Bet šiandien renkuosi gyventi, O ne slėptis nuo savęs. Vyrai neverkia? Gal ir verkia. Kai širdis pavargsta tylėt. Nes tikras vyras nebijo jausti, Nebijo savęs paliest. Pabaiga Ir vieną dieną supratau... Man nereikia bėgti. Nereikia slėpti. Nereikia gerti, kad pamirščiau. Nes didžiausia stiprybė – Ne užrakinti savo širdį. O išmokti gyventi Su ja atvira. Author: Algirdas Svaravičius [email protected]