„Dienos klausimas“: Užsienio reikalų ministrui – Pekino egzaminas: misija įmanoma?

Prezidentas Gitanas Nausėda aiškiai įvardijo, pagal ką artimiausiais mėnesiais bus vertinama užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veikla – ar pavyks atkurti normalesnius santykius su Kinija ir kartu įgyvendinti susitarimus su Taivanu. Tačiau šis tikslas jau tapo ir politinių interpretacijų objektu. Socialdemokratai neslepia norintys matyti kitą diplomatijos vadovą, o viena svarbiausių to priežasčių įvardijami prasti K. Budrio santykiai su būsimuoju premjeru Mindaugu Sinkevičiumi. Dalis apžvalgininkų mano, kad prezidentas iš esmės stojo socialdemokratų lyderio pusėn ir K. Budriui iškėlė beveik neįgyvendinamą uždavinį, kuris vėliau galėtų tapti pretekstu atsisveikinti su ministru. Kiti, priešingai, svarsto, kad Prezidentūra gali turėti signalų apie artėjantį santykių su Pekinu atšilimą, todėl šį procesą būtų galima pristatyti kaip greitą ir sėkmingą ministro pasiekimą. Tokias spėliones dar labiau pakurstė žinia, kad derybos su Taivano atstovybe dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano abipusiu sutarimu buvo laikinai pristabdytos. Kaip praėjusią savaitę BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvoje vykstančius „vidaus politinės aplinkos pokyčius“. Ar iš tiesų įmanoma normalizuoti santykius su Kinija? Ar toks uždavinys apskritai gali būti pagrindinis kriterijus vertinant K. Budrio darbą? Ir kaip praktiškai atrodytų „normalizuoti“ santykiai su Pekinu – grįžimas prie pilnaverčių diplomatinių ryšių, ekonominių kontaktų atgaivinimas ar mėginimas suderinti glaudesnį bendradarbiavimą su Taivanu ir pragmatiškesnius santykius su Kinija? Laidoje dalyvauja liberalas Arminas Lydeka, Seimo narių grupės, siekiančios atkurti santykius su Kinija, narys Artūras Zuokas, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro ekspertas dr. Arvydas Kumpis ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.