Coda - Židinys

Kai šalna nubaltins langus sniegu, kai užvers duris, Su tavim lyg geras draugas lieka senas židinys. Ir mirgės tamsoj liepsna, gal liūdnai, o gal linksmai, o ant sienų žais šešėliai, kaip tavų draugų veidai. Tad įmesk dar medžio šaką, Lai kaitriau liepsnos ugnis - Paklausyk, ką tyliai šneka Atminimų židinys. Ta žarija sutraškės, Nusijuoks ar atsidus - Tu pažinsi draugo balsą, Tu pažinsi jo žodžius. Neskaičiuok, kiek metų praėjo, Neskaičiuok draugų ir dainų. Ir brangink, ne tai ką turėjai - O brangink kas lieka tau po jų. Kiek jų buvo kiek išėjo, Lyg praeiviai po langais, Ne visus, kuriuos norėjai, Pavadint gali draugais. Ir ne nuoskauda paliks, Ir ne dėmės atminty, Tik išėjus pūstels vėjas šaltą sniegą tarpdurin... Neskaičiuok, kiek metų praėjo, Neskaičiuok draugų ir dainų. Ir brangink, ne tai ką turėjai - O brangink kas lieka tau po jų. -uploaded in HD at http://www.TunesToTube.com